Ištakos - toliau

(Antra dalis)

3. Toliau, mamutai yra neprognozuojami padarai, be to, medžioklė vyksta gamtoje – neapibrėžtoje, ne visada nuspėjamoje aplinkoje. Taigi, greičiausiai mūsų planas nebus įgyvendintas tiksliai taip, kaip sumąstėme prie laužo. Vadinasi, medžiojant reikės improvizuoti kartu. Jei Kuoka paslys, jo jaunėlis brolis Buožius turės sklandžiai pratęsti ir baigti darbą. Mums reikia įrankių ir gebėjimo derinti veiklą – greitai, sklandžiai ir efektyviai. Turime būti pasirengę imtis naudingos iniciatyvos. Tam labai svarbu gebėti pastebėti ne tik savo bet ir kitų veiksmus, nujausti (gal net suprasti), ką kiti dabar patiria, mąsto ir ketina daryti toliau. Kaip manote, kur yra genetinės empatijos šaknys? Kaip tik čia. Dirbant komandoje būtina pažinti kitus žmones, suprasti jų gebėjimus, savybes bei patirtį ir atitinkamai koreguoti savo elgesį. 

Sėdžiu ant sofos ir mąstau, kad mano tolimi protėviai turėjo būti gerokai protingesni, nei aš dabar arogantiškai galvoju. Jie, kaip ir aš, telkėsi, dirbo komandoje ir jau turėjo mokėti:

·      Pažinti save ir kitus žmones, turėti omeny ne tik jų veiksmus, bet ir patirtį, susiderinti su jais;

·      Kurti artimus, glaudžius, ne abstrakčiu, o konkrečiu pasitikėjimu grįstus ryšius;

·      Komunikuoti įtemptomis, neapibrėžtomis, kartais ir kritinėmis aplinkybėmis;

·      Planuoti – ne tik po vieną, bet ir drauge su kitais, skirtingais, žmonėmis;

·      Improvizuoti ir imtis netikėtos iniciatyvos.

Šitų gebėjimų stoka mano protėviams reiškė badą ir mirtį, o man viso labo – netobulą metinį vertinimą. Čia epizodo pabaigai apie motyvaciją.

Seriją ketinu pratęsti: toliau laukite epizodų apie komandas karyboje (graikai, romėnai, persai…), apie komandas industrinės revoliucijos metu (čia modernių komandų gimimas), o vėliau – apie komandas ir skaitmeninę revoliuciją.

#teamtuning, #komandoskalibravimas, #komandosistakos