Komandos santykių higiena

Žmonės juokėsi. Kai kurie žviegė susiriesdami. Atrodė, kad kažkas per tą juoką trykšta iš tos grupės žmonių, veržiasi kažkokia energija. Tokia tarsi vyriška, grubi, ir drauge užgauli, nejautri.

Vadovas sėdėjo sutrikęs, nežinodamas, ką daryti. Vyko akivaizdžios patyčios. Jaunuolis, iš kurio buvo juokiamasi, krizeno kartu su kitais, suprasdamas, kad įsižeisti čia ne vieta. 

Įdomi dalis buvo tai, kad net bandant pavadinti tai, kas vyksta, tikraisiais vardais - patyčios, pašaipa, žeminimas, - prasimušti pro neigimą ir bravūrišką „baik tu“ reikėjo didelių pastangų. Galiausiai sutarėm, tada visi kartu dėliojom, kaip atrodo emocinė hierarchija toje organizacijoje. Vadovas - jaunas ir neseniai atėjęs iš kitur - neformalioje hierarchijoje netoli dugno. Patyrę ir puikiai gamybą išmanantys senbuviai - aukštai. Senbuvių pripažinimas (o ne vadovo nuomonė ar vertinimas) leidžia darbuotojams judėti organizacijos neformalios „karjeros“ laiptais.

Tokio pokalbio komandoje iki tol nebuvo. Jo sėkmė - kad pavyko pastebėti, pripažinti ir pavadinti reiškinius tikraisiais vardais. 

Juokas ir pasišaipymai iš komandos nedingo, - sunku keisti įpročius. Bet atsirado sąmoningumas ir didesnė atsakomybė už tai, kas vyksta net ir neformalioj aplinkoj.