Mokytis iš patirties
- Ernestas Lapinskas
- Feb 25
- 1 min read
„Turim procedūrą. Retro vadinasi. Man atrodo, labai gerai pasimokyti iš patirties. Kalbam apie padarytus projektus, bandom suprasti, kur patobulėti, tik, va, žmonės nebesusirenka - jau keli mėnesiai, kai nebedarom. Kodėl nesusirenka? Ką aš žinau, visokių priežasčių prisigalvoja. Gal jiems nusibodo?“
Gal ir nusibodo. Vadovas, kaip paaiškėjo, labai priekabus, reiklus ir per „retro“ daug priekaištaudavo. Nemalonu, kai vis priekaištauja. Kaltė - sunkus jausmas, ir šiaip jis vis ateina nesibeldęs, o čia dar vadovas negali nustoti „sūdyti“.
Mokėmės, kaip kalbėtis apie klaidas ir nesklandumus „nesūdant“ - nepriekaištaujant, nekaltinant. Nežinia, ar pavyks atgaivinti procedūrą - žmonės jau įpratę „kristi“ į kaltę, ima teisintis ir nepriekaištaujant. Bėda, kad iš tų pasiteisinimų maža naudos - pamokos lieka neaiškios, tik vienas kitas ketina „pasitempti“, „susiimti“, „pasistengti“.

Comentarios