(Ne)tikras poreikis
- Ernestas Lapinskas
- Feb 25
- 1 min read
Pakvietė pravesti seminarą. Bendradarbiavimas komandoje. Smagu - žinoma, galim, turim patirties. Tradiciškai aiškinamės poreikius. Besiaiškinant smagumas mažėja. Komandos vadovas ir nariai nelabai supranta, kam jiems tas seminaras, nes šiaip tai viskas gerai, darbas vyksta, komanda bendradarbiauja, žmonės kvalifikuoti, puikiai atlieka savo misiją. Na, bet „įkalė“ (iš aukščiau) tokią temą į tikslus - reikia padaryti. Kita vertus, žmonės smalsūs, nori prasiblaškyti, ką nors nauja sužinoti.
Paabejoję nutariam, kad dirbam. Pakenkti nepakenksim - pažiūrėkim, kaip praktiškai atrodo tas „bendradarbiavimas komandoje“.
Praktiškai viskas neblogai. Dirba, prisiima atsakomybę, informuoja vieni kitus, pasitikėjimas - stiprus ir pagrįstas, bendradarbiavimas vyksta.
Diskutuojant pamažu ryškėja, kur problema. Padalinys, su kuriuo dirbame, yra tikrinantis, audituojantis. Įtampa kyla ir bendradarbiavimo pritrūksta ne komandos viduje, o santykyje su kitais padaliniais. Tai suprantame tik baigdami darbą. Juos „pasiuntė“ mokytis komandiškumo, bendradarbiavimo, jie ir atėjo pagal adresą. Pasimokė.
Juos pasiuntė. Mumis pasinaudojo. Gaila, kad prieš tai nepasikalbėjo. Galėjome iš tiesų padėti.

コメント