Ne į temą?

Atrodė, neįmanoma rasti sprendimo. Norėjosi arba stabdyti projektą, arba rasti stebuklingą sprendimą čia ir dabar. Projekto komanda pavargusi, darbo įdėta daug, o norimų rezultatų nėra. 

Viena kolegė nedrąsiai krenkštelėjo ir šypsodamasi ėmė formuluoti mintį: „aš suprantu, kad čia „off-topic“, bet šita situacija man primena „active recovery“ sporte: kartais po didelio krūvio yra naudingiau judėti ir mankštintis, negu sustingti sėdint. Mes dabar bandom išlaikyti tą patį užmojį ir pastangas, bet kažkas neveikia, ir visi užsiknisę. Aš pradėjau galvoti - o jeigu nusitaikom į mažesnius dalykus? Truputį atsipalaiduojam, bet judam. Tuo pačiu turim pauzę pagalvoti, ir pastebėti,  kas neveikia.“

Po nedidelių dvejonių komanda „pagavo“ idėją. Pakeliui buvo iškelta pora hipotezių, kur stringama, sutarta, kaip bus pasitikrinama. Vėl kilo ūpas, diskusijoje atsirado energija, komandos veidai pašviesėjo. 

Vadovas po susitikimo jautėsi ir dėkingas, kad yra judesys toliau, ir truputį nusivylęs, kad dar neišlukštenta problema, ir viltingas, kad aiškumas gali ateiti. 

Kokia turi būti komandos kultūra, kad į dalykinę diskusiją ateitų platesnis komandos narių akiratis, kad „off-topic“ palyginimai būtų išgirsti ir galbūt įdarbinti?

#teamtuning, #komandoskalibravimas, #kurybiskakomanda

https://www.teams-at-ease.net