16:I[3391,["266","static/chunks/870fdd6f-bd09cc100b0395af.js","4","static/chunks/70e0d97a-5019f20ef2f29580.js","277","static/chunks/54a60aa6-b4587200347b87a5.js","63","static/chunks/63-33c1b76fdfb99c98.js","14","static/chunks/14-6840ba83c6692fde.js","117","static/chunks/117-4b5b247aba6fed87.js","640","static/chunks/640-3e05c9aa462b9204.js","874","static/chunks/874-18414ddae79b1880.js","482","static/chunks/482-63591f62dedaf61e.js","627","static/chunks/627-27f25535a70e2542.js","953","static/chunks/app/blog/%5Bslug%5D/page-baae5522516e0781.js"],"default"] 17:T5de,

Atėjo naujas komandos vadovas – ryškus, patyręs, charizmatiškas, laukiamas. Atėjo į stiprią komandą, kuri rūpinosi bendru reikalu, nevyniojo žodžių į vatą, ginčai būdavo audringi, žmonės – įsitraukę ir kūrybiški.

Bet… po kelių savaičių situacija kardinaliai pasikeitė. Komanda prarado galią. Kas nutiko? Komandos nariai suprato, kad turi viską derinti su vadovu.

Nes iš jo reakcijų ir išsakomų lūkesčių pasidarė aišku, kad jis čia – šeimininkas ir jo žodis – paskutinis.

Ginčai su naujuoju vadovu buvo labiau apie galią (kieno nuomonė svaresnė), o nebe apie reikalą (kas iš tiesų svarbu).

Žmonės ėmė nutylėti savo nuomonę ir po truputį emociškai atsitraukti. Jie pradėjo vienodėti – svarbu buvo atspindėti vadovo nuomonę, o ne ieškoti savo požiūrio.

Stiprus (galingas) vadovas nugalino komandą. Jos nariai nustojo rodyti iniciatyvą, jų atsakomybė ėmė tirpti ir įsikūnijo vieno žmogaus, vadovo, asmenyje.

Būti savimi, kitokiu, tapo rizikinga ir nepopuliaru. Susirinkimai virto vadovo monologu, diskusijos pasidarė formalios ir atsargios, savo nuomones žmonės išsinešė į rūkyklą.

Kaip pasitikrinti, ar mano komanda įgalinta? 1) ar žmonės gali veikti patys (be būtino vadovo įsikišimo)? 2) ar jie mąsto, diskutuoja apie savo veiklą, jos poveikį kitiems? 3) ar jie gali būti savimi – turėti kitokią nuomonę, laikyseną,

Ar mano komanda įgalinta?